Raudona spalva baltą žiemą dėmesį garantuoja. Gudobelės, erškėčiai, sniegenos, net ir pernykščiai ąžuolo lapai spalvina Ažušilės miškus. Ir nieko tokio, jeigu nepavysite baikštaus paukščio. Verčiau nepraleiskite progos paragauti sveikiausių pasaulyje ledinukų...
0 Comments
Ignalinos Žiemos sporto centrą vos vienam kitam lietuviui pristatyti tenka. Jį žino visi. Tai reiškinys, prasidedantis bent kelias paras pasidarbavus šaltukui ir sniego patrankoms. Tada Žaliojo ežero vanduo skaidomas mažais lašeliais ir didžiule jėga išmetamas į šaltį, ne mažesnį negu -5 lapsniai pagal Celsijų. Čia vanduo pavirsta snaigėmis, kurios keliauja pavėjui arba gula į pusnis ir leidžiasi tolygiai išstumdomos sniego technikos... Pats laikas kietąsias didmiesčių oro daleles ir perdžiūvusių patalpų virusus iškeisti į naujo sniego kvapą! Su Naujais metais!
Plačialapis gyslotis, rūgtis takažolė, geltonžiedė liucerna. Ši trijulė dažniausiai kartu. Ištvermigieji pakelių, takelių gyventojai mindomi tik džiaugiasi.
Įspūdinga žvaigždėta naktis Gaveikėnų vandens malūno kieme kartu su Dariumi Gasiūnu, Kristina Duršaite, Tomaš Dembrovskij.
Visą naktį prie teleskopo apie planetas, žvaigždes, kometas, ūkus, galaktikas ir milijonus šviesmečių! Šilta apranga, avalynė, šokoladas ir arbata tokiais atvejais privalomi. Praverstų ir iš anksto išsimiegoti. Dar rugpjūtis. Dar bus rugsėjis. Dar yra laiko bent vienai nakčiai ištrūkti į Visatą! Palūšės botaniniame take augančios keturlapės vilkauogės jau prisirpusios. Tačiau valgyti taip šauniai siūlomas uogas reikštų ilgai trunkančius viduriavimus. Žmogaus žarnynas neatsilaiko prieš saponinus.
Keturlapei vilkauogei saponinai naudingi. Būdami kartūs jie atbaido žolėdžius gyvūnus, ir augalas spėja sulaukti vienintele jo uoga susidomėjusio paukščio - sėklų išnešiotojo. Šiaurrytiniame Lūšių ežero krante seniai seniai atsiradęs takas tinka ne tik vienumos ir apmąstymų mėgėjui. Keli kilometrai pėsčiomis ar dviračiu iš Palūšės į Meironis, o galbūt ir atgal, jeigu nesugalvosite grįžti asfaltu, veikia teigiamai kiekvieną. Saulė čia pridengta pušų viršūnių, sirpsta šaltalankių sąžalynai, ežero ir dangaus įrėminti tampa neįprastai gražūs net kuklūs Palūšės valtinės pastatai. Sutiksi čia nebent vieną kitą porelę, šunimi vediną. O visa kita, kas svarbu, yra iš medžio išdrožta - visa lietuvio iš aukštaitijos savastis.
Gerai žmonės sako: apie ką negalima kalbėti - galima rašyti. O jei negalima net rašyti - tada galima... išdrožti. Ryžkitės žaliam žygiui čia. Baliniu ajeru džiaugiaisi įvairių sričių mokslininkai. Šį kartą žinutė iš ekologų praktikų. Ajeras - puikus vandens filtras! Sparčiai įsisavindamas vandenyje ištirpusias mineralines medžiagas šis pakrančių gyventojas neleidžia be saiko daugintis mikroskopininams dumbliams. Kuo mažiau dumblų - tuo mažesnis ir vandens žydėjimas - tuo daugiau deguonies vandens organizmams.
Ilgakojis ir vegetaras. Didelis, nerangus, lengvai nutrūkstančiomis galūnėmis. Sunervinti galėtų nebent daržininkus. Juk kiaušinius deda žemėje, o išsiritę lervutės graužia augalų šaknis...
Skaniausia arbata ta, kuri išvirė ant keliautojo laužo. Ši vasara ežerų krašto keliautojui sufleruoja, kokią arbatą ruošti: prie nusekusių vandens telkinių siūlyte siūlosi pakrantinės mėtos. Skanaus!
"Kam tos uogos raudonos ir šakutės jų plonos?",- kadaise apie putiną rašė pats Maironis. Aukštaičiai atsakytų: "Tai jau paukščiam... Nespėją prispėt, a jau prarytas...".
Noksta Ignalinos šaltekšniai. Paragavusius šaltekšnio ištinka nemalonus viduriavimas. Tačiau vidurių užkietėjimas daug mieliau gydomas smarkiai pakaitinta arba bent vienerius metus išlaikyta džiovinta šaltekšnio žieve. Paslaptis tame, jog visos žalios šio augalo dalys turi medžiagų, itin dirginančių storąjį žarnyną...
Ignalinos mieste, Gavio ežero pakrantės pelkutėje jau rausta vienas iš trijų Europoje natūraliai augančių bulvinių šeimos atstovų - karklavijas. Šis, be kita ko ir bulvės, ir pomidoro brolis, turi solanino. Suvalgius vos 20 karklavijo uogų galima ilgam sutrikdyti virškinamąjį traktą. Suvalgius jų daugiau grėstų nevalingas raumenų drebulys ar net traukuliai. Žodžiu - karklavijas ne skrandžiui, o akims pamaloninti.
"Lietuvoje aptiktos 136 ūsuočių rūšys. 27 rūšys, tikėtina, taip pat turėtų gyventi Lietuvoje, tačiau oficialiai Lietuvos teritorijoje dar neaptiktos." Smagu cituoti optimistinius tekstus! Susidomėjusiems ūsuočiais (impozantiškais ir nevienareikšmiškai vertinamais vabalais) galėtų praversti šis šaltinis:
https://lt.wikipedia.org/wiki/S%C4%85ra%C5%A1as:Lietuvos_%C5%ABsuo%C4%8Diai Mes negalime vartoti maistui jokios rūšies rusmenių. Jose yra digoksino arba digitoksino. Suvalgei - ir širdies ritmo sutrikimas garantuotas. Gerai, kad rusmenė karti - vos paragavę vaikai ją greit išspjauna. Tačiau vijokliniam sfinksui, patikimam žiedadulkių pernešėjui, panašūs pavojai visai nerūpi...
Jis yra:
1. Amarams - mirtis. 2. Velniaplaukiui (Gordius aquaticus) - okupuota teritorija. 3. Mums - dar nepanaudotas, baltymų turtingas maisto šaltinis Dvi priežastys ja domėtis:
1. Turi gana ilgą straublelį, todėl yra nepamainoma gaubtasėklių augalų, kurių taurelė gili, apdulkintoja. 2. Vaikus veda ir laisvalaikį leidžia po žeme. |
Archyvas |